- palikėjas
- palikė́jas, -a smob. (1) 1. BŽ148 kas testamentu palieka, aprašo kam savo turtą, testatorius: Turto palikėjas mirdamas paskyrė man didelę pinigų sumą rš. 2. kas palieka ką (išvykdamas, mirdamas): Jų (kapinynų) palikėjai, be abejo, yra žemaičių gentys rš. \ likėjas; atlikėjas; palikėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.